Rožių sodinimas

Rožėms geriausia saulėta sodo vieta, tačiau tinka ir dalinis pavėsis. Visiško pavėsio rožės nemėgsta, kaip ir atviros, labai vėjuotos, šaltos vietos. Rožės neaugs ir ten, kur gruntinis vanduo labai aukštai (aukščiau, kaip 1,5 m. nuo žemės paviršiaus).

Ypač svarbu tinkamai paruošti dirvožemį. Geriausiai tai daryti iš anksto prieš sodinimą. Rožėms labiausiai tinka lengvo priemolio dirva, turinti daug perpuvusio mėšlo, komposto. Dirvos purumui padidinti galima pridėti smėlio arba šiaudų, arba medžio pjuvenų. Mažiausiai tinka daug žvyro arba smėlio turinčios dirvos.

Ruošiamos dirvos sluoksnis turi būti apie 60 cm gylio. Iškasus tokio gylio duobę, beriamas paruoštas dirvožemis. Jeigu dedama daug durpių – būtina neutralizuoti rūgštį – pridėti kreidos. Patogu įsigyti parduodamų jau paruoštų durpių.

Rožes sodinti galima nuo pavasario (po didžiųjų šalnų) iki rudens (spalio pradžios). Sodinimo tankumas labai priklauso nuo rožių veislių grupių, taip pat nuo konkrečios veislės savybių. Vidutiniai atstumai: tarp miniatiūrinių – 30 cm, kompaktiškų daugiažiedžių arba didižiažiedžių rožių krūmų – 60 cm, aukštų plačių krūmų – 75-150 cm, stiebinių rožių -120 cm, laipiojančių rožių – 100-300 cm.

Šiuolaikinėje literatūrojerožes rekomenduojama sodinti tokiu gyliu, kad skiepijimo vieta liktų žemiau dirvos paviršiaus. Pasodintą rožę rekomenduojama apkaupti. Prieš sodinimą sodinuką rekomenduojama gerai palaistyti arba šaknis net pamirkyti vandenyje. Iš politileno maišelio išimto krūmo šaknų išskleisti nereikia, tik duobėje užpildyti visas susidariusias ertmes. Aplink pasodintą krūmelį suspausti žemę. Jaunas rožes reikia sodinti labai atsargiai, kad neatskiltų įskiepis. Jeigu sodinamos rožės atviromis šaknimis, reikia stengtis, kad jos žemėje neliktų užsilenkusios. Labai ilgas šaknis aštriu įrankiu galima šiek tiek patrumpinti.

Iš pasodintų jaunų rožių, vos tik pradėjusių augti, reikia pradėti formuoti krūmus. Ilgą liauną ūglį viršūnėje nukirpus, atžels jau nebe vienas, formuosis storesnis, šakotesnis krūmas, sustiprės šaknys.

Pasodintą stiebinę rožę būtina pritvirtinti prie kuolelio keliose vietose. Labiausiai tinka natūralaus pluošto virvelė, rišama aštuonetuko forma, apkabinant stiebą ir kuolelį. Svarbu nepamiršti, kad tarp uždaros atramos (sienos) ir laipiojančios rožės turi būtinai likti maždaug 40 cm tarpas. Visi rožės ūgliai turi gauti pakankamai oro ir šviesos.

LAISTYMAS

Rožių šaknų sistema labai gili, todėl įsišaknijusio krūmo nereikia dažnai laistyti. Tačiau per sausras, laistyti būtina. Nors nelaistomo krūmo lapai būna lygūs ir žali, bet augimas sustoja, o žiedai išauga maži ir greičiau peržydi. Nereikia rožių laistyti po truputi ir dažnai. Geriau gausiau. Pilti apie 5 l vandens vienam vidutinio aukščio krūmui ir apie 15 l vandens užaugusiai laipiojančiai rožei. Piltuva laikyti arti žemės be purkštuko. Krūmas sausu oru laistomas kasdien kol prigyja. Nederėtų rožes laistyti labai šaltu vandentiekio vandeniu. Laistant veją purkštukų pagalba, juos būtina sureguliuoti taip, kad vanduo nepatektų ant rožių lapų.

NUVYTUSIŲ ŽIEDŲ ŠALINIMAS

Labai svarbu pašalinti peržydėjusius žiedus. Tai skatina greitesnį naujų žiedinių ūglių augimą, mažiau varginamas krūmas. Pjaunama visa viršutinė ūglio dalis su dviem trim lapais iki lapo, nukreipto į krūmo išorę.

ŽIEDŲ SKYNIMAS

Puokštėms rožės skinamos ilgesniais kotais, kad būtų patogu jas pamerkti. Tačiau negalima skinti ūglio, ilgesnio nei trečdalis viso jo ilgio. Visada pjaunama virš akutės, nukreiptos į krūmo išorę.

LAUKINIŲ ŪGLIŲ ŠALINIMAS

Laukiniais ūgliais vadinmai tie, kurie išauga iš šaknies kamieno, o ne iš priskiepytos rožės pagrindo. Dažniausiai jie būna smulkiais, šviesiai žaliais smailėjančiais lapeliais. Įsitikinus, kad tai laukinės rožės ūglis, būtina jį kuo greičiau išpjauti. Stiebinių rožių laukinės atžalos gali augti ne tik iš šaknų kamieno, bet ir ant viso stiebo ilgio.

X
Palaukite...