Rožių priežiūra

Genėjimas

Kiekviena rožių grupė genima skirtingai:

Rožių grupė	Neseniai pasodintos	Seniai pasodintos
Arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės	Šaknų stiprinimui, krūmo formavimui, naujų ūglių augimo skatinimui reikalingas smarkus genėjimas. Visi ūgliai pjaunami 10-15 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus.	Vidutinis genėjimo būdas, kai seni ūgliai kerpami arčiau žemės, o jaunesni, augantys iš krūmo pagrindo, tik truputi sumažinami. Todėl lieka nevienodo ilgio ūgliai ir užtikrinamas ilgesnis žydėjimas
Miniatiūrinės, krūminės, parko, besidriekiančios	Iškerpami tik sužaloti, nesveiki ar apšalę ūgliai.	Iškerpami tik sergantys, seni ūgliai. Jeigu reikia pakoreguojama krūmo forma.
Laipiojančios	Išpjaunami tik nesveiki ar apšalę ūgliai	Išpjaunami sergantys ar negyvi ūgliai. Taip pat labai seni pagrindiniai ūgliai ir ūgliai, esantys labai tankaus krūmo gilumoje.

Netaisyklingi pjūviai:

A – per toli nuo akutės;
B – nelygus, supleišėjęs;
C – per arti akutės.

Šiaip genėjimas priklauso ir nuo kiekvienos konkrečios veislės savybių. Sodinant reikėtų žinoti, ar veislė neturi kokio ypatingo reikalavimo genėjimui.

Genėti galima rudenį, prieš paruošiant rožes žiemai, arba pavasarį, prieš joms sulapojant. Genint rudenį, krūmą lengviau uždengti ir apsaugoti nuo šalčio. Tada pavasarį galima dar kartą apžiūrėti krūmus ir pašalinti negyvus ar ligotus ūglius.

TRĘŠIMAS

Kad augtų normaliai, dirvoje turi būti tinkamas maisto medžiagų kiekis.

Pagrindinės mineralinės medžiagos: azotas (N) – skatina augimą; fosforas (P) –skatina šaknų ir ūglių augimą, pagreitina žydėjimą; kalis (K) užtikrina kokybiškų žiedų susiformavimą, didina atsparumą; kalcis (Ca), Magnis (Mg), Geležis (Fe), Boras (B) – didina atsparumą ligoms, palaiko žalią lapų spalvą.

Trąšų tipai: organinės – kaip, pvz.:kompostas ir mėšlas (daug azoto), medžių pelenai (daug kalcio, magnio ir kt); mineralinės – gaminamos cheminiu būdu ir parduodamos įvairiai supakuotos. N,P,K santykis visada būna nurodytas ant pakuotės.

Organinėmis trąšomis geriausia tręšti rudenį arba žiemą. Mineralinėmis tręšiama pirma kartą pavasarį iki sulapojimo: ant drėgnos žemės aplink krūmą pabarstoma trąšų ir lengvai supurenama žemė. Antrą kartą tręšiama birželio-liepos mėn. Nuo rugpjūčio mėn. rožių patartina nebetręšti azoto turinčiomis trąšomis, nes kitaip užaugs jauni ūgliai, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir bus labai neatsparūs šalčiui.

Taip pat galima tręšti nuo balandžio iki rugpjūčio mėn. laistant skystomis trąšomis arba trąšų tirpalu. Šiuo metu prekybininkai siūlo itin daug įvairiausių trąšų.

Kiekvienu atveju reikia laikytis trąšų gamintojų instrukcijų.

PURŠKIMAS

Purkšti geriau ryte arba vakare, kai nėra vėjo ir saulės. Greta esančias daržoves ar uogakrūmius būtina pridengti. Nepatartina purkšti prieš lietų, nes jis nuplauna nuo lapų chemikalus. Purškiama taip, kad skiedinys smulkiais lašeliais nusėstų ant viso augalo paviršiaus. Reikia kruopščiai apipurkšti ir lapų apačią. Svarbu laikytis instrukcijos, nurodytos ant preparato pakuotės, ir nepadaryti didesnės nei reikia tirpalo koncentracijos. Indus ir purkštuvus būtina naudoti tik skirtus šiam darbui. Jie turi būti švarūs. Privaloma vilkėti tik šiam darbui skirtais drabužiais, turėti pirštines ir kaukę, saugoti, kad smulkūs lašeliai nepatektų į akis ir kvėpavimo organus. Preparatus laikyti sandariai uždarytus –vaikams ir gyvūnams neprieinamose vietose. Kiekvieną kartą tirpalą reikia gaminti iš naujo ir tik prieš pat purškimą. Kai kuriuos chemikalus galima maišyti vieną su kitu, siekiant padidinti jų efektyvumą.

Kopijuoti draudžiama.