Naujienos 2019

Vidutinio ankstyvumo slyvų veislė , sukurta Švedijoje (‘Viktorija’ x ‘Czar’). Vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Vaisiai puikios išvaizdos, raudonai violetiniai, ypač stambūs (70-90 g ir net daugiau), ovalūs. Minkštimas geltonas, stangrus, aromatingas, sultingas ir ypatingai skanus, kauliukas išsiima lengvai. Vartojama desertui, tinka konservuoti. Esant lietingam orui, vaisių odelė netrūkinėja.

Vaismedžiai vidutinio augumo arba augesni (2,5-3m), derėti pradeda 3 metais.

Veislė dera labai gausiai ir kasmet, labai ištverminga žiemą, atspari ligoms. Praktiškai vienintelis jos trūkumas – pernelyg gausus derėjimas, todėl reikėtų praretinti užuomazgas, kad nesusmulkėtų vaisiai. Savidulkė ir gera dulkininkė kitų veislių slyvoms.

Ypač vertinga naujos kartos slyvų veislė, išsiskirianti puikia vaisių kokybe ir skoniu, gausiu derliumi ir ištvermingumu žiemą.

Ankstyva, koloninės formos vainiką turintislyvų veislė , sukurta Rusijoje (aut. G. Jerjominas). Vaisiai prinoksta rugpjūčio pirmoje pusėje.

Vaisiai gražios išvaizdos, raudonai purpurinės spalvos, stambūs (50-70 g), ovalios formos. Minkštimas rožinis, sunokusių vaisių – vyšninės spalvos, stangrus ir sultingas, aromatingas, skanus, gaivaus saldžiarūgščio skonio, kauliukai išsiima ne visiškai lengvai. Vartojami desertui ir tinka konservuoti. Lietingu oru nepūva, bet greitai pernoksta.

Vaismedžiai labai dekoratyvūs – tai siauros kolonos: vainiko skersmuo siekia 0,5-1 m, aukštis – iki 2,5-3,5 m. Senesnių medžių šakos nuo vaisių kartais išlinksta į šalis. Derėti pradeda labai anksti, po 1–2 metų.

Veislė dera kasmet ir labai gausiai, todėl rekomenduojama išretinti užuomazgas, kad vaisiai užaugtų stambūs. Ištverminga žiemą, tik labai šaltomis žiemomis gali pašalti žiediniai pumpurai. Atspari ligoms. Veislė kryžmadulkė, žydi anksti, apsidulkina kaukazinės slyvos ir kitų anksti žydinčių veislių slyvų žiedadulkėmis.

Kolonos formos vainiką išauginanti ankstyva slyvų veislė, išsiskirianti savo dekoratyvumu ir gausiu derliumi.

Vidutinio ankstyvumo lietuviška trešnių veislė, sukurta selekcininko A. Lukoševičiaus(‘Severnaja’ x ‘Jurgita’). Uogos sunoksta liepos pirmoje dekadoje.

Uogos labai gražios, tamsiai raudonos (purpurinės), stambios (6-7 g), plačios širdiškos formos, saldžios, desertinio skonio, transportabilios, geros prekinės kokybės, pusiau kremzlinės konsistencijos. Kauliukas vidutinio dydžio, išsiima lengvai. Vartojamos šviežios desertui, tinka perdirbti, ypač tinka kompotams gaminti, šaldyti.

Vaismedžiai augūs, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Pradeda derėti 4-5-ais metais. Genimas. Užauga iki 2,5-3m.

Veislė dera labai gausiai ir stabiliai, kryžmadulkė. Ištverminga žiemą ir atspari ligoms. Gerai auga ir dera derlingose, neįmirkusiose priemolio dirvose.

Vertinama kaip viena iš geriausių naujų lietuviškų trešnių veislių dėl gausaus derliaus, geros kokybės uogų ir ištvermingumo žiemą.

Ankstyva slyvų veislė , sukurta Švedijoje (‘Uleno renklodas’ x ‘Early Favourit’). Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, ne vienu metu.

Vaisiai išvaizdūs, rausvai violetiniai, vidutinio stambumo ir stambesni (25-35 g). Minkštimas standus, vidutinio sultingumo, rausvai geltonas, aromatingas, išsiskiria savo nepaprastai geru skoniu, kauliukai nedideli, išsiima lengvai. Vartojami desertui, tinka ir perdirbti (kompotams, džemams), ypač – šaldyti.

Vaismedžiai vidutinio augumo (2.5-3m), vainikai platūs piramidiški ar rutuliški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3-4 metais.

Veislė dera kasmet, ypač derlinga, nepraretinus užuomazgų – lūžta šakos. Savidulkė. Ištverminga žiemą ir atspari ligoms, tolerantiška slyvų raupų virusui.

Perspektyvi ir viena iš vertingiausių ankstyvųjų slyvų veislių, išsiskirianti labai gausiu kasmetiniu derliumi ir puikaus skonio vaisiais.